Septynis skirtingus vyrus vienijanti aistra – golbolas

Septynis skirtingus vyrus vienijanti aistra – golbolas

Lietuvos golbolo rinktinė ruošiasi rugsėjo 7–18 dienomis Rio de Žaneire vyksiančiai parolimpiadai. Mūsų šalies golbolo rinktinė – viena geriausių pasaulyje, ne kartą pelnė aukščiausius apdovanojimus. Vien parolimpinėse žaidynėse lietuviai du kartus iškovojo sidabro medalius, o ką jau kalbėti apie pasaulio čempionatus, kuriuose laimėti du aukso, vienas sidabro ir vienas bronzos medalis, todėl ir šių metų parolimpinėse žaidynėse iš jų tikimasi daug. Vyrai nuvilti gerbėjų neketina ir nepailsdami lieja prakaitą treniruotėse.

Lengvų pergalių nebūna
Visi rinktinės žaidėjai sutartinai tvirtina, kad norint didelių pasiekimų reikia įdėti labai daug pastangų. „Kausimės, sukąsime dantis ir daug dirbsime, nes tik sunkiu darbu galime kažko pasiekti“, – sako rinktinės narys Genrikas Pavliukianecas.

Ištisus metus vyrai į treniruotes rinkdavosi 5 kartus per savaitę, o šiuo metu treniruočių stovykloje sportuoja net 9 kartus per savaitę po 2,5 valandos. Kad pasiektų užsibrėžtą tikslą, – aukščiausius apdovanojimus, – negaili nei šventinių dienų, nei savaitgalių.

12 metų golbolo komandą treniruojantis Karolis Levickis sako, kad jo darbas – žiūrėti iš šalies ir padėti komandai atrasti savo stipriąsias bei priešininkų silpnąsias vietas. Pasak jo, net ir labai geram žaidėjui reikia, kad kažkas pristabdytų, pasakytų, kas gynyboje ar puolime blogai. Tik taip žaidėjas gali tobulinti žaidimo techniką. „Stebiu savo komandą, priešininkus ir ką nors sugalvoju. Kartais sugalvota technika pasiteisina, o kartais dirbame, šlifuojame tai, ko po to net nepritaikome“, – neslepia treneris.

Komanda labai daug laiko praleidžia kartu, todėl, pasak trenerio, ji – tarsi viena didelė šeima. „Būna visko. Pykstamės, taikomės, o po to vėl dirbame. Paburbame, jeigu reikia – ir išsirėkiame“, – pasakoja K.Levickis.
Jis tikina, kad žaidėjai nesiskundžia įtemptu treniruočių grafiku. Supranta, kad siekiant pergalės tenka kažką aukoti. „Žaidėjai turi šeimas, vaikų, netgi darbus. Mes visi aukojame savo laisvą laiką, nes norime gerai pasiruošti varžyboms. Aukojame jį dėl Lietuvos. Pergalė nėra mūsų asmeninis siekis – tai siekis įrodyti, kad mes savo darbu galime sukurti kažką gražaus, padovanoti šventę sau ir visai Lietuvai“, – sako rinktinės treneris.

K.Levickis sako, kad žaidėjai kiekvienoms varžyboms ruošiasi itin atsakingai, bet parolimpiada – pats didžiausias iššūkis. Joje negalima klysti, eksperimentuoti. „Stebime varžovus, renkame medžiagą, analizuojame. Komandos vis stiprėja, jų lygiai vienodėja. Šiemet Lietuva pateko į labai stiprią grupę, todėl kiekvienose varžybose turėsime žaisti tarsi finale“, – tikina treneris.

Rinktinėje – staigmenos varžovams
K.Levickis neslepia, kad į parolimpiadą važiuoja ne tik žaisti, bet ir laimėti: juk niekas nenori pralaimėti. Komandos treneris džiaugiasi, kad rinktinė gali pasigirti aukštą meistriškumą demonstruojančiais sportininkais. Šiemet parolimpiadoje dalyvaus 6 žaidėjai. Trims iš jų ši parolimpiada – jau ne pirmoji. Genrikas Pavliukianecas – komandos senbuvis, žaidžia jau 25 metus, o parolimpiadoje dalyvaus net penktą kartą. Vyras tikina golbolą pasirinkęs dėl to, kad tai vienintelė komandinė aklųjų sporto šaka, ir nežada jos keisti. Nerijus Montvydas golbolą žaidžia jau 16 metų. Jis jau dalyvavo trejose žaidynėse. Šis sportas jam ir darbas, ir pomėgis. Mantas Panovas golbolą žaidžia 9 metus, jam šios žaidynės bus antrosios. M.Panovas džiaugiasi, kad komanda Kaune vykusiame IBSA Europos golbolo čempionate iškovojo teisę dalyvauti Rio de Ženeiro parolimpinėse žaidynėse, bet prognozuoti kaip seksis nesiryžta. Pasak jo, golbolas nėra labai paprastas žaidimas, jis reikalauja ne tik strategavimo, bet ir sėkmės.
Justui Pažarauskui, Mantui Brazauskiui ir Mindaugui Suchovejui ši parolimpiada – pirmoji. J.Pažarauskas – jauniausias rinktinės žaidėjas, tačiau golbolą žaidžia jau daugiau kaip 11 metų. J.Pažarauskui tokio aukšto lygio varžybos – pirmosios. Vaikinas iki šiol nedalyvavo nei Europos, nei pasaulio čempionatuose, tai – pirmas rimtesnis išbandymas. Žaidėjas nusiteikęs pozityviai ir tikisi aukščiausio rezultato.

„Sportininkai, kuriems ši parolimpiada pirmoji, – mūsų slaptasis arkliukas, nes žaidėjai dar menkai pažįstami priešininkams, nežino jų žaidimo stiliaus, galimybių“ , – sako G.Pavliukianecas.

Visi Lietuvos rinktinės nariai priklauso Vilniaus aklųjų ir silpnaregių sporto klubui „Šaltinis“. „Esame gerai susižaidę. Visą sezoną treniruojamės kartu ir tai mums suteikia tam tikrą pranašumą prieš kitas komandas. Kitų šalių rinktinių žaidėjai neretai suvažiuoja treniruotis tik savaitgaliais ir iš skirtingų miestų“, – tikina N.Montvydas.


Komandoje nestinga ir talentų

Golbolo rinktinės žaidėjai ne tik veiklūs, bet ir talentingi. Štai M.Brazauskis gali pasigirti gera klausa. Vyras baigė muzikos mokyklą, dainavo ne tik kartu su choru, bet ir solo partijas. Jis tikina, kad muzika iki šiol jo gyvenime užima svarbią vietą. Muzikos klauso sportuodamas, prieš varžybas. Muzika padeda ir atsipalaiduoti, ir tapti aktyvesniam. M.Brazauskis prisipažįsta, kad jo mama mieliau matytų sūnų vilkintį šventinius rūbus, o ne sportinį kostiumą. „Mama džiaugiasi mano laimėjimais, bet, žinau, norėtų, kad dainuočiau. Jai skaudu matyti mėlynes, kai gindamasis praleidžiu smūgį. Sunku stebėti, kaip žaidėjas visa jėga paleidžia kamuolį į priešininką, ypač jei tai tavo artimas žmogus“, – atvyrauja M.Brazauskis.
M.Panovas ir M.Suchovejus taip pat muzikuoja, tačiau jiems prie širdies visai kitas muzikos stilius – repas. Vyrai pasakoja, kad buvo klasės draugai, mėgo panašią muziką, ir vieną dieną, tiesiog savaime, sumanė pabandyti patys ką nors sukurti. Taip atsirado repo grupė „Double M“. „Atsisėdome, parašėme kelis tekstus, nuėjome į studiją ir įrašėme. Iki šiol retkarčiais ką nors sukuriame. Mėgstame šią muziką, todėl norime ir save išreikšti per ją. Žinoma, viskas kainuoja, bet galima sau leisti, jei tik yra noro“, – pasakoja M.Suchovejus.
Šiuo metu vyrų kūrybą galima rasti vaizdo įrašų talpykloje „Youtube“. M.Panovas pasakoja, kad savo dainas siūlo ir ZIP FM radijo laidai „Gatvės lyga“. Vyras tikina, kad norėtų muzikai skirti daugiau dėmesio, tačiau tam vis trūksta laiko, tad svajonė taip ir lieka svajone.

Randa laiko ir laisvalaikiui
G.Pavliukianecas pasakoja, kad nors treniruojasi labai daug, laiko savo pomėgiams vis tiek randa. Vyras turi įgimtą regėjimo negalią, mato vos porą procentų iš 100. „Su kylančiomis problemomis susidoroju, tik kai kurioms svajonėms nelemta išsipildyti, pavyzdžiui, pavairuoti automobilį. Nors dviračiu važinėju. Sėdu vakare, kai eismas ne toks intensyvus, ir važinėju pirmyn atgal sodo gatve. Nelekiu greitai, kai pastebiu iš priekio atvažiuojantį automobilį, pasitraukiu“, – sako G.Pavliukianecas.
Vyras mėgsta klausytis garsinių knygų, žurnalų, domisi sportu. „Patinka komandinės sporto šakos: krepšinis, futbolas. Stebiu ir olimpines žaidynes, visas šakas, kuriose startuoja mūsų sportininkai.“
M.Suchovejui patinka ir skaityti, tačiau skaito daugiausia istorinę literatūrą. Vyras sako, kad mėgsta ir keliauti, aplankyti vietas, apie kurias skaitė. Netrukdo ir tai, kad būdamas vos 7 metų visiškai apako. „Su draugais daugiausia keliauju po Europą, ją apkeliavau beveik visą. Domiuosi istorija, man palieka labai didelį įspūdį istorinės vietos, smagu pajusti tą atmosferą, dvasią. Norėčiau daug kur nukeliauti, noriu ir į Afriką. Artimiausiu metu tikiuosi aplankyti Jamaiką“, – svajonėmis dalijasi M.Suchovejus.

Visgi svajonės bei laisvalaikis dar palauks. Dabar didžiausias ir bene svarbiausias Lietuvos golbolo rinktinės vyrų tikslas – Rio de Žaneiro parolimpiados auksas. M. Panovas sako, kad komanda savo pasirengimą įrodys darbais, o ne kalbomis.

 

Autorė Ieva Juodeikienė
http://asgaliu.lrytas.lt/aktualijos/septynis-skirtingus-vyrus-vienijanti-aistra-golbolas-20160812022025.htm

Nuotraukos autorius Liudas Baronas/ Copictures

Leave a Comment

Paremkite mus

Mūsų remėjai ir draugai